ziogas
Rugsėjis 11, 2007

World Wide Web

World Wide WebJei skaitote šį straipsnį, vadinasi jau žinote, kas yra web arba WorldWideWeb. Tinklas, žiniatinklis, „vebas“, visa tai yra šio žodžio lietuviški sinonimai. Kasdien po jį naršome ir net neįsivaizduojame, kokį kelią pažangos link šis nuėjo. Tai tapo mūsų gyvenimu, mūsų neatsiejama dienos dalimi, virtualia poilsio ar pramogų vieta. Kažkas čia randa įdomių būdų praleisti laisvalaikį, kažkas susiranda naujų draugų, kažkas netgi užsidirba.

Aiškumo dėlei reikėtų pridėti, kad žiniatinklis tai nėra . buvo kuriamas suvokiant jį kaip kompiuterių tinklą jungiantį kelis tinklus, tačiau dabar jis suprantamas kaip “tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Vartotojų požiūriu, visų pirma reiškia pasaulinį tinklą ( – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas.” (citata iš wikipedia.org). Tačiau žiniatinklis taip dažnai naudojamas, kad paminėjus žodį “” norom nenorom kyla asociacijos tik su juo.

Žiniatinklio istorija.

Praeitis.
Viskas prasidėjo 1989 metais, kai du bendraminčiai, britas fizikas Timothy John Berners-Lee ir belgas mechanikas - inžinierius Robert Cailliau “išrado” WorldWideWeb (toliau tiesiog web arba webas, te atleidžia man kalbininkai). Rašydamas “išrado” turiu galvoje, kad pritaikė esamas idėjas (tuomet kompiuterių tinklas - jau vystėsi) ir pagal dar penktam dešimtmetyje iškeltus tikslus sugalvojo HTML (HyperText Markup Language), sujungė hypertext su internetu bei visiems laikams pakeitė tolesnę pastarojo raidą.

1990 metų pabaigoje startavo pirmoji pasaulyje naršyklė (pavadinta “WorldWideWeb” ir skirta NeXTcube operacinei sistemai, kurioje ir veikė pirmasis serveris) aprodojanti HTML puslapius, tuo pačiu ir dienos šviesą išvydo pirmasis HTML puslapis. Tuomet dar tik paprastas teksto ir nuorodų mišinys atrodė revoliucinga idėja. Greitai pasaulį užvaldė ši manija, buvo diegiami vis nauji serveriai, sparčiai platėjo žmonių besinaudojančių žiniatinkliu ratas, vystomos naujos technologijos.

Dabartis.
Šiandien žiniatinklis jau pakeitęs didžiąją dalį civilizuoto pasaulio. Reikėjo stebėtinai trumpo laiko, vos keletos dešimtmečių, ir jis apėmė visą mūsų gyvenimą.
Ryte atsikėlęs užsuki į delfį, pasižiūri naujienas, nusišypsai pamatęs dar vieną pasaulio pabaigą pranašaujantį straipsnį. Pasitikrini el. paštą, gal draugai iš kitos pasaulio pusės norėjo pasisveikinti. Pasižiūri savo tinklaraščio/tinklalapio lankomumą, peržiūri aiškią ir išsamią statistiką, susimąstai, kiek vieno žmogaus nuorodos paspaudimas gali apie jį pasakyti. Tuomet gal žvilgteli į RSS srautus, atrandi naujų straipsnių tave dominančia tema, nekantraudamas skubi juos perskaityt, bet nėra laiko, reikia į darbą. Dirbi įmonėje, žinai kad viršininkas gali stebėti visus tavo veiksmus bet nesusilaikai.. Nuklysti į forumus, skaitai žmonių nuomones ir pastebėjimus vienokia ar kitokia tema. Grįžti namo, galbūt dar kartą pasitikrini el. paštą, peržiūri dar vieną delfi straipsnį žadantį niūrią ateitį ir lauki kitos dienos.
Na ne visi taip gyvena, tačiau kiekvienas daugiau ar mažiau pastebime, kad “webas” jau užvaldęs ir mus. Jis sugebėjo iš nuorodų ir teksto kratinio išsivystyti į mums kasdieninius naujienų portalus, pokalbių ar pažinčių svetaines, forumus bei bendruomenes, internetines parduotuves, asmeninius tinklalapius. Tai tapo antru mūsų pasauliu. Pasauliu, kur tu gali būti bet kas, pasauliu be suvaržymų ar apribojimų (paklūstant bendriems dėsniams), pasauliu, kur svarbiausia yra bendravimas ir informacijos apsikeitimas.

Kas mūsų laukia?
Bet niekas nestovi vietoje. Viskas juda pirmyn ir “webas” toliau plečiasi bei tobulėja. Vis dažniau girdime (ir matome) web 2.0, pasigirsta nedrąsios kalbos net apie web3. Akivaizdu, kad jis užims dar daugiau mūsų gyvenimo, mes tapsim dar labiau nuo jo priklausomi. Tačiau ar tai jau taip gerai? Nuspręsti turime atskirai kiekvienas, didžiulė webo galia, tas neapsakomai didelis informacijos, kuri valdo mūsų gyvenimą rinkinys, reiškia ir didžiulę atsakomybę kiekvienam iš mūsų. Jei dabar mes žiniatinklio pagalba randame naujų draugų iš bet kurios pasaulio vietos, jei keliais nuorodų paspaudimais tvarkome savo sąskaitas, jei pats paprasčiausias žmogelis gali turėti susilaukiančią tūkstančių lankytojų per dieną svetainę, tai kas bus toliau?

Naršyklių istorija.

Web browsers

Praeitis.
Kaip jau buvo paminėta pirmoji pasaulyje naršyklė, kuri gali būti vadinama kaip mums suprantama naršyklė (apdorojanti HTML), buvo sukurta 1990 (kai kuriuose šaltiniuose 1991 pradžioje) metais ir pavadinta būtent WorldWideWeb. Tačiau tai buvo tik pirmas žingsnis.

1992 metų balandį išleista “Erwise” tapo pirmoji pasaulyje naršyklė su grafine sąsaja skirta ne NeXT kompiuteriams. Ją sukūrė 4 studentai kaip baigiamąjį darbą, ši veikė Unix sistemoje X Windows pagrindu.
1992 metų gegužę buvo sukurta tuo metu pati populiariausia naršyklė - ViolaWWW. Ši pilnai palaikė grafikos elementus bei lenteles ir veikė su tuo metu vėliausia HTML versija - html3.
1993 balandžio 22 buvo oficialiai išleista labai ilgą laiką dominavusi naršyklė - Mosaic. Ja tuo metu buvo neįtikėtinai lengva įdiegti bei naudotis, todėl ši greitai tapo pačia populiariausia naršykle lengvai nukonkuravusia ViolaWWW. Pagaliau ji sugebėjo grafinius elementus tikrai įterpti į tekstą, kaip mes visi matome šiandien, o ne atvaizduoti juos atskirame lange. 1995 metais Microsoft perėmė Mosaic už 2 milijonus JAV dolerių ir pervadino į dažnam jau įkyrėjusį Internet Explorer, būtent šiuos metus galime vadinti IE “gimimu”. Iki pat Internet Explorer 7 naudota dalis Mosaic kodo vertė palikti “NCSA Mosaic” informaciją “apie” laukelyje, kol buvo atliktas auditas ir dabar naujausias Microsoft gaminys net programiškai neprimena senojo Mosaic.
1995 metais išleistas Internet Explorer kartu su Windows95. Visų pirma buvo stengtąsi alternatyvų pateikti ir kitoms operacinėms sistemos (Unix bei Mac), tačiau vėliau jis buvo plėtojamas išskirtinai tik Windows sistemoms. Dėl (ne)tikėto Windows populiarumo tarp paprastų vartotojų šis greitai tapo bene absoliučiu rinkos lyderiu, vienu metu jį naudojo 90% viso pasaulio internautų. Aišku susilaukus tokio dėmesio buvo leidžiamos naujos versijos, patogios ir paprastos vartotojui. Tačiau po kiek laiko buvo atrandama vis daugiau naujų spragų ir naršyklės populiarumas pamažu blėso (nors tai ne vienintelė priežastis, sparčiai vystėsi naršyklės lenkiančios IE savo galimybėmis). Šiandien tai nėra dominuojanti naršyklė, nors iš populiariausiųjų trejetuko net neketina trauktis.
1996 metais išleista daugiaplatforminė naršyklė galinti atlikti daugiau nei vieną darbą, naršyti po žiniatinklį, atlikti pašto kliento, pokalbių programos, “torrent” kliento bei kitas funkcijas. Tai Opera. Pasiūliusi neįtikėtinai daug galimybių ši susilaukė nemažai dėmėsio ir dabar tai viena lyderiaujančių naršyklių.

Toliau sekė eilė kitų naršyklių bandančių pagriebti savo rinkos dalį. Vienom pasisekė, kitom ne. Atidesni skaitytojai turbūt pastebėjo, kad praleidau vieną iš šių dienų naršyklių - FireFox. Mozilla Firefox, tokį kokį matome šiandien buvo išleistas 2004 metų lapkritį, tad tai yra be galo jauna naršyklė (nors ir buvo anksčiau žinoma Mozilla Firebird vardu) palyginus su Opera ar Internet Explorer.

Dabartis.
Dabar jau nieko nebestebina naršyklės “Boomarks”, “Tabbed browsing”, tai, kad naršyklė gali rodyti paveiksliukus, animacijas ir tai, kad ją galima plėsti su gausybę papildomų priedų. Kad viskas išdėliota mums patogiose vietose, o ir jas galime susidėt kaip tik patinka, kad viskas gražu ir “blizga”. Rinka nebėra užvaldyta monopolijos, pasirinkimo laisvė padarė savo, tuo pačiu jos vis tobulinamos ir konkuruoja viena su kita taip grąžindamos vartotojui vis geresnį galutinį produktą.

Kas mūsų laukia?
Naršyklės tobulėja kartu su žiniatinkliu. Didėja jų galimybės, jos tampa vis labiau draugiškos vartotojui, tampa vis galingesnės, greitesnės, saugesnės. Ateityje jos vaidins dar svarbesnius vaidmenis, webą suvokus kaip platformą, šios turės užtikrinti įprastinius dalykus ir dar daugiau, jos turės peržengti galimybių ribą ir dar labiau sąveikauti su OS, suprasti daugiau kodo, “išmokti” naujų programavimo kalbų.

Programavimas.

Programavimas

Praeitis.
Tobulėjo “webas”, tobulėjo naršyklės. Tačiau už viso to slypėjo vienas neišvengiamas dalykas, tobulėjo ir programavimo kalbos sugebėjusios apibrėžti tiek webą tiek kitas technologijas. Tačiau susikaupkime tik ties “webu”.

“Server-side” kalbos.
1995 metais sukurtas PHP netruko užimti rinką. Tai buvo nepriklausoma nuo platformos kalba, galėjusi veikti tiek Apache serveryje tiek kaip CGI modulis. Panašumai į C++, Perl, Java bei palyginus itin lengva ir “žmogiška” sintaksė leido daugeliui programuotojų ją nesunkiai perprasti ir greitai imtis darbo. 2004 metų liepą išleistas PHP5 jau turi pilnavertę OOP struktūrą ir PHP galima vadinti kaip bene pažangiausia šių dienų “server-side” veikiančia programavimo kalba. Dėl įsigalėjusių nuostatų PHP bendruomenė ėmėsi veiksmų ir 2007.12.31 PHP4 tobulinimas bus nutrauktas.
1995 metais pasirodė dar vienas produktas, tai karkasas pavadintas ColdFusion. Adobe ColdFusion pagrindinis tikslas - susieti skirtingas kalbas. Tam padeda ir CFML, (ColdFusion Markup Language) ir apgalvotas pats karkaso veikimas, kuris gali būti plečiamas bei pritaikomas skirtingiems atvejams.
1996 metais pasaulį išvydo ASP - Active Server Pages, tai Microsoft “server-side” programavimo kalba, savotiškas atsakas į PHP. 2002 ASP peraugo į ASP.NET ir tapo dalis Microsoft .NET platformos. Savo sintakse ASP primena Visual Basic, tad Microsoft programuotojai neturėjo ypatingų problemų.

“Client-side”.
1995 metai - tai JavaScript metai. Neabejotinai labiausiai paplitusi apdorojant HTML dokumentus, suteikiant puslapiui gyvumo, veikianti vartotojo pusėje. JavaScript buvo sukurta taip, kad primintų Java, tačiau būtų kuo paprastesnė. JavaScript smarkiai praplečia įprastines HTML galimybes.
1996 m. VBScript pasirodymas. Microsoft kūrinys panašus į JavaScript, tačiau veikiantis tik su Internet Explorer pagrindą turinčiomis naršyklėmis ir aišku Windows. VBScript pagalba jūs galite daug daugiau manipuliuoti kliento operacine sistema (tam tikrose ribose) negu JavaScript. Daugiau galimybių tačiau ir daug daugiau vietų netinkamai suklysti. VBScript dažnai naudojamas ir “server-side” skriptuose įterpiant į ASP scenarijus.

Dabartis.
Programavimo kalbos irgi plečiasi bei tobulėja, vis lengviau jas sujungti tarpusavyje, to pavyzdys - AJAX, sujungiantis javascript ir bet kokią server - side kalbą į vieną bendraujantį scenarijų. Taip suvienijant skirtingus programuotojus į bendrą ratą ir vartotojui pateikiant dar įspūdingesnius sprendimų būdus. Programavimo kalbos jau pasiekė gana aukštą lygį ir jau suprantamos kiekvienam norinčiam. To pasėkoje viskas aplink mus tobulėja, nes vis daugiau žmonių gali pareikšti savo nuomonę ar tiesiogiai prisidėti prie webo vystymosi.

Kas mūsų laukia?
Akivaizdu, kad mūsų laukia dar naujesnės bei galingesnės programavimo kalbos. Dar galingesni skriptai, dar įspūdingesni problemų sprendimo būdai. Būtent problemos mus ir stumia į priekį, stumia programavimo kalbų tobulėjimą, kartu ir absoliučiai visko atnaujinimą, nuo jau minėtų naršyklių iki pačio žiniatinklio.

Pabaigai.

Ką šiuo straipsniu norėjau pasakyti? O gi tą, kad niekas nestovi vietoje, webas tuo labiau. Jis lekia milžinišku greičiu, per keletą dešimtmečių jis pakeitė istorijos, visos žmonijos raidą. Jei ne webo raida, nebūtų taip išpopuliarėjęs. Nebūtų tokios didžiulės paklausos naujoms technologijoms, kompiuteriams, tuo pačiu nebūtų ir pasiūlos. Kas žino, jei tada Timothy John Berners - Lee būtų nusispjovęs į kvailą idėją gal mes dabar gyventumėm devinto dešimtmečio pabaigoj žavėdamiesi dvigubai galingesniais NeXTcube ir Unix su pusiau išvystyta grafine sąsaja? Nesužinosime šio atsakymo niekada, tačiau galime pagalvoti kas bus po dar 20 metų.
P.S. Kai ką galbūt praleidau. Kai ką galbūt parašiau ne visai tiksliai, kiekvienas svarbiausius faktus supranta savaip.

Panašūs straipsniai


“World Wide Web” komentarų: 9

  1. KIK

    Geras straipsnis, patiko, bet jo tekstas nenušlifuotas. Be to labai nepatiko, kad naudoji žodį webas - juk yra ir lietuviškų atitikmenų (suprantu, kad kai kurie kalbininkai dirba prastai savo darbą). Taip pat galėtum naudoti lietuviškas kabutes, o ne angliškas. Be to pabaigoje paveiksliukas ir prie jo esantis tekstas labai jau arti - ten galėjai margin/padding padaryt arba paveiksliuką konvertuot į GIF/PNG ir daryt dešiniam šone permatomumą.
    Hmz… Įdomu kas pirmiau susikūrė ar JavaScript ar PHP…
    P.S. Galėjai dar papasakoti trumpai apie pirmuosius tinklus Lietuvoje ir pirmąjį internetą Lietuvoje (kas? kur? ir kada?), nes daug programuotojų jau žino kada yra pasaulinė www diena, bet kad buvo dar anksčiau tinklai ir apsikeitinėdavo info tarp didžiulių kompų tai tą jau žymiai mažiau žino ir tuo labiau kada tai prasidėjo. Lietuvoje tai buvo tarp KTU (tada dar jis senoviškai pasivadinęs buvo) ir VU nutiestas kanalas ir tarp didelių skaičiavimo mašinų/kompiuterių apsikeisdavo info ir tai buvo prieš apie 30-35 metus, konkrečiai apie šitą įvykį turiu daug informacijos. Šitas tinklas yra tuo ypatingas, kad jis buvo nutiestas pakankamai tolimu atstumu - tarp Kauno ir Vilniaus. O mažesnio atstumo tinklai buvo dar seniau.

    Beje paminėjai, kad internetas naudojamas „visur ir visada“ jis tarsi valdo mus, apie tai rašo knyga: „Akimirkos tironija“ Autorius: Thomas Hylland Eriksen (Oslo universiteto dėstytojas) Jo knygos apibendrinimo ištrauka: „Kas galėjo tikėtis, kad laiką taupančios technologijos pradedant faksais, elektroniniu paštu ir mobiliaisiais telefonais, taps vis didesnio laiko trūkumo priežastimi?…“
    Šią knygą rekomenduoju perskaityti VISIEMS kas susidūrė su kompiuteriu.

  2. asterisk

    KIK, dėl paddingo kaltas ne autorius, o wordpress ir css :) Pataisysim.

  3. kik

    asterisk, Aišku. Tada šaunu, kad pataisysit. Truputį suklydau. :) P.S. Asmeniškai aš mėgstu daryti viską savo, o ne naudotis WP ar dar kuo, nors naudodamasis pvz.: Joomla dirbčiau greičiau, bet tai kokybės neprideda, o be to kai dažnai tenka daryti netradicinius dalykus tai su Joomla to laiko nelabai pridėtų gal net atimtų.

  4. ziogas

    Rašiau apie žiniatinklį, o ne internetą plačiąja prasme (nors kai kur ir truputi makalynė gavosi) :) bet šiaip ar taip dėkui už komentarus, jei prisiruošiu reiks pasidomėt ir kaip viskas buvo Lietuvoje, turiu pripažinti neturėjau nė žalio supratimo kad pirmuoju Lietuvišku internetu tapo kanalas tarp KTU ir VU. Bus dar viena proga pasiskaitinėti :)

    P.S. formaliai pirma isleista PHP, 1995 birzelį (JS 1995 gruodį, kai panaudota Netscape 2.0)

  5. buuu

    Bet kažkaip liūdnokai pateiktas. Už nieko akis neužkliuvo, net noras nekilo pradėti skaityti tiek daug :( Prascrollinau, kelias sekundes prie paveiksliuko sustojau su browseriais.. :(

  6. duall

    Graziai.. patiko ta vieta su narsyklem :)

  7. Mindaugas

    Beje, paveiksliukas sveria 200k, nors įspraustas į 200px plotį, derėtų realiai sumažinti iki tokio dydžio.

  8. Savaitgalio skaitiniai #37 » Pixel.lt

    […] gatvėje, Vilniuje. Šią savaitę konkursui ziogas atsiuntė dar vieną savo straipsnį - “World Wide Web“. Taip pat didelio dėmesio sulaukė ir Sergej ‘ZaZa’ Kurakin mintys apie […]

  9. Kazius

    patko tas pav, kas musu laukia

Rašyti komentarą

Jūs privalote prisijungti jeigu norite rašyti komentarą.