VNC – Virtual Network Computing. Tam tikra ekrano valdymo sistema, kuri leidžia valdyti nutolusį kompiuterį vaizdine sąsaja per internetą. Šiame straipsnyje išmoksime naudotis VNC. Kaip VNC serveriu pasirinksime Windows XP/Gentoo Linux (bet straipsnis tinka su smulkiais pakeitimais beveik visoms Windows ir Linux OS). Taip pat sužinosime, kad tai labai lengva ir pakurti šį serverį sugebės kone kiekvienas.

VNC tai tik sistema. Norint matyti nutolusio kompiuterio ekraną reikia ne tik žinoti, kas yra VNC, bet ir turėti įdiegtą VNC serverį tame kompiuteryje, kurį norite pasiekti per internetą. Taip pat nepamirškime kompiuteryje, iš kurio jungsimės prie nutolusio kompiuterio, įdiegti VNC kliento. VNC klientas tai programa, kuri dirba su VNC ir gali jus prijungti prie VNC serverio.

TightVNC Windows sistemoje

TightVNC – VNC klientas, t. y. programa, kuri jus aptarnauja ir jungiasi su VNC serveriu. Kaip VNC serverį aš jums siūlau TightVNC dėl gana paprasto ir aiškaus valdymo. TightVNC taip pat gali dirbti kaip klientinė programa, bet apie tai vėliau. Manau, kad TightVNC yra optimaliausias variantas.
Iš http://www.tightvnc.com parsisiųskime TightVNC. Siūlau siųstis tightvnc-x.x.x-setup.exe failą (vietoje x.x.x TightVNC programos versiją). Jeigu siųsitės šį failą, tai gausite TightVNC su įdiegimo aplikacija. Dėl to įdiegimas bus paprastesnis ir suprantamesnis.
Paleiskime parsisiųstą failą (paspauskime dešiniu pelės klavišu ant jo ir pasirinkime Open). Turėtume pamatyti įdiegimo pradinį langą. Spauskime Next, sutikdami su licencijos sąlygomis vėlgi spaudžiame Next, paliekame numatytąją reikšmę ir spaudžiame Next (jeigu norime, tai galime pakeisti ją į kitokią, jeigu įdiekime į vietinį kietąjį diską, tai niekas nuo to neturėtų pasikeisti). Jeigu dabar iškristų klausimas, kurio langas pavadinimu „Directory Exists“, spaudžiame Yes, nebent mes nenorime įdiegti į jau sukurtą katalogą. Dabar galite pasirinkti, kokius komponentus įdiegti. Rekomenduoju palikti visas varneles pažymėtas ir spausti Next, bet galite nuimti varneles, kurios neatitinka jūsų interesų. Štai varnelių reikšmės:
TightVNC Server – jeigu šios varnelės nepažymėsite, tai TightVNC neįdiegs savo serverinės dalies ir jūsų kompiuteris negalės būti VNC serveriu naudojantis tuo TightVNC įdiegimu.
TightVNC Viewer – ši varnelė nulems ar jūs norėsite su TightVNC prisijungti prie kito kompiuterio. Jeigu jūs nenorite, kad jūsų kompiuteryje būtų galimybė prisijungti prie kito VNC serverio tai nežymėkite šios varnelės.
Web pages and documentation – tai nurodys TightVNC įdiegimo programai ar į jūsų kompiuterį įdėti dokumentaciją.
Spauskime Next ir tęskime įdiegimą. Dabar galime nurodyti kaip pavadinti katalogą, į kurį Start meniu TightVNC sukels įvairias nuorodas. Taip pat galime visiškai atsisakyti šios funkcijos pažymėdami varnelę Don’t create any icons, bet atminkite, kad tada TightVNC negalėsite paleisti per Start meniu. Eilinį kartą paspauskime Next.
Sužymėkime varneles pagal mūsų poreikius. Štai jų paaiškinimai:
Associate .vnc files with TightVNC Viewer – suasocijuos vnc plėtinį turinčius failus su TightVNC, t. y. jeigu jūs pažymėsite šią varnelę, pabaigsite instaliuoti TightVNC, tai atidarius vnc plėtinį turintį failą, pasileis TightVNC Viewer programa ir prisijungs prie VNC serverio pagal tame faile esančius nustatymus. Tą failą galėsime sukurti TightVNC pagalba.
Register TightVNC Server as a system service – priregistruos TightVNC kaip sisteminę tarnybą, t. y. Jūs galėsite kontroliuoti jos paleidimą per Services Manager ir nurodyti ar pasileisti sistemai užsikrovius ir pan..
Start or Restart TightVNC Server – užkraus arba perkraus TightVNC tarnybą. Pažymėkite ir varnelę Register TightVNC Server as a system service jeigu žymėsite šią.
Paspauskime mygtuką Next ir įdiegiame TightVNC. Spausdami Finish mygtuką mes pabaigsime instaliaciją.
VNC serverį paleiskime per Start–>Programs–>TightVNC (ar kitas pavadinimas, kurį pasirinkote įdiegdami)–>Launch TightVNC Server. Dabar serveris turėtų pasileisti ir ekrano kampe turėtume išvysti TightVNC ikoną. Paspauskime ant jos. Turėtume pamatyti kažką panašaus:

Pasirinkime Properties ir išvysime štai tokį langą:

Sukonfigūruokime TightVNC:
Nuimkime varnelę nuo Accept socket connections, jeigu nenorime leisti prisijungti prie mūsų VNC serverio.
Jeigu varnelės nenuimame, tai rekomenduotina sugalvoti ir įrašyti slaptažodį.
Display or port numbers to use pasirinkime auto. Pagrindinis prievadas automatiškai bus nustatytas į 5900, o jungimuisi per HTTP – 5800.
When Last Client Disconnects atitinkamai pasieksime: Do nothing (kompiuteris nereaguos jeigu atsijungs visi klientai nuo šio serverio), Lock workstation (kompiuteris užsirakins sulig paskutiniojo vartotojo atsijungimu nuo VNC serverio) arba Logoff workstation (Windows atsijungs nuo esamo Windows vartotojo sulig paskutiniuoju VNC serverio kliento atsijungimu).
Disable remote keyboard and pointer (view-only mode) pažymėkime, jeigu norime neleisti klientui pačiam pasirinkti tarp tik peržiūros (klientas negalės daryti nieko apart stebėjimo kas vyksta VNC serverio ekrane) ir pelės bei klaviatūros valdymo (tai, ką klaviatūra ves klientas, bus perduodama VNC serveriui ir vykdoma jame, taip kaip pelę judins klientas, ji judinsis ir VNC serveryje) rėžimų. Bus automatiškai tik peržiūros rėžimas.
Disable local keyboard and pointer visiškai uždraus naudojimąsi prie VNC serverio fiziškai prijungta klaviatūra ir pele.
Poll foreground window – pažymėjus šią varnelę galėsite sukonkretinti konfigūraciją varnelėmis Poll console windows only ir Poll on event recieved only. Šios opcijos jums padės sutaupyti interneto srauto, nes Poll console windows only nurodys TightVNC nerodyti kitų langų, tik konsolės o Poll on event recieved only varnelės pažymėjimas TightVNC privers siųsti vaizdą tik tada, kai jis keičiasi.
Poll window under cursor – nurodys rodyti tik tą langą, ant kurio yra užvestas pelės kursorius.
Poll full screen – ši varnelė nurodys, kad būtų ignoruojama Poll window under cursor varnelė ir bet kokiu atveju klientas matys visą ekraną.
Remove desktop wallpaper on client connections – ši varnelė pasirūpins, kad sulig kliento prisijungimu prie VNC serverio MS Windows išjungtų ekrano foną, t. y. paveikslėlį, kurį jūs naudojate kaip darbastalio papuošimą fone.
Konfigūracija dalinai baigta. Jeigu norite, tai galite paspausti Advanced… mygtuką ir sukonfigūruoti dar labiau, tačiau tai nebūtina ir nėra reikalo tai daryti, todėl toliau mes netęsime konfigūracijos ir pereisime prie VNC serverio naudojimo.
Start–>Programs–>TightVNC (ar kitas pavadinimas, kurį pasirinkote instaliuodami)–>pasirinkite srauto suspaudimą ir paspauskite atitinkamai ant: TightVNC Viewer (Best Compression) (geriausias suspaudimas, bet atminkite, kad nors srauto ir mažiau sunaudosite, bet bus labiau apkraunamas kompiuteris), TightVNC Viewer (Fast Compression) (šis suspaudimas taupys ir srautą, ir CPU) arba TightVNC Viewer (Listen Mode) (bus galima tik žiūrėti ir nieko daugiau). Ekrano kamputyje pasileis TightVNC Viewer, paspauskite dešiniuoju pelės klavišu ant jo:

Pasirinkite New connection. Dabar turėtume matyti tokį langą:

Spustelėkime Options mygtuką ir toliau parodytame lange sukonfigūruokime TightVNC klientą.

Allow JPEG compression įrašykime vaizdo suspaudimo lygį. Kuo didesnį skaičių įrašysime, tuo geresnė vaizdo kokybė, bet VNC reikalaus didesnio tinklo greičio. Jeigu ši varnelė nepažymėta tai nepamirškime ją pažymėti.
Mouse sekcijoje pasirinkite Emulate 3 Buttons (with 2-button click), taip TightVNC leisite naudoti 3 pelės mygtukus (kairįjį, dešinįjį ir pelės ratuką).
Mouse cursor pasirinkime vieną iš šių pasirinkimų: Track remote cursor locally (bus rodomas kursorius), Let remote server deal with mouse cursor (bus naudojami serverio nustatymai dėl pelės rodymo ir valdymo) arba Don’t show remote cursor (nebus rodomas VNC serverio pelės kursorius).
Restrict pixels to 8-bit (for slow networks) – jeigu pažymėsime, tai sumažinsime tinklo greičio reikalavimus (be vaizdo suspaudimo VNC 1280×800 rezoliucijai reikalauja iki 2 MB/s).
View only (inputs ignored) – negalėsite valdyti VNC serverio, tik stebėsite.
Full-screen mode – VNC klientas rodys VNC serverį per visą kliento ekraną.
Scale by [jūsų nurodytas skaičius] / [jūsų nurodytas skaičius] (experimental) – ekranas bus pertampomas, pagal jūsų nurodytus skaičius. Ši funkcija dar tik bandoma, todėl nerekomenduoju jos įjungti.
Baigę konfigūruoti paspauskime OK.
Esamame lange („Connection details“) į VNC server laukelį įveskime:
[VNC serverio adresas]::[prievadas]
Pavyzdžiui, 192.168.2.101::5900.
Paspauskite OK ir suveskite slaptažodį. Jūs jau prisijungėte prie VNC serverio. Dabar turėtumėte pamatyti VNC serverio ekrano vaizdą savo monitoriuje.
Taip pat prie serverio galite prisijungti per naršyklę adresu http://192.168.2.101:5800.
Apibendrinant apie Windows, mano nuomone, TightVNC pakankamai išbaigtas, kad būtų galima juo naudotis ir Windows yra tinkami VNC serveriams. Vienintelis to trūkumas yra didelė procesoriaus apkrova arba dideli reikalavimai tinklo greičiui.

VNC naudojimasis Linux
Linux sistemose VNC naujokams yra gana naudingas ir reikalingas daiktas, nes ne visiems malonu dirbti su konsole (turiu omenyje SSH serverius). Įdiegimas kaip pamatysime irgi nėra toks jau sudėtingas net ant Gentoo distribucijos (pavyzdžiuose mes ją ir naudosime).
Sukompiliuokime TightVNC (kitose distribucijose viskas vyks analogiškai tik vietoje Portage bus naudojama Aptitude ar Yum, t. y. vietoje žodžio „emerge“ rašysime „apt-get install“ arba „yum install“ ir vietoje kompiliavimo mes gausime paprasčiausią paketo įdiegimą, t. y. į sistemą mums bus parsisiųsti ne programos išeities tekstai, o jau paruoštas įdiegimui paketas (DEB arba RPM)):
# emerge tightvnc
# USE="-server -vncviewer" emerge xf4vnc
Paketas xf4vnc mums duos vnc.so failą, be kurio neveiktų VNC serveris ant X’ų. Naudojame šias USE vėliavėles, nes kiltų konfliktas dėl TightVNC. TightVNC savyje jau turi VNC serverį ir klientą.
Redaguokime /etc/X11/xorg.conf ir susiradę sekciją „Module“ įrašykime naują eilutę:
Load „vnc“
Perkraukime X’us (aiškiausias būdas tai padaryti – perkrauti kompiuterį) ir patikrinkime ar modulis sėkmingai užsikrovė:
$ grep vnc /var/log/Xorg.0.log
Jeigu pamatysime klaidų įrašų tai pabandykime sukurti nuorodą:
# ln -s /usr/lib/modules/vnc.so /usr/lib/xorg/modules/
Vėl perkraukite X’us.
Paleiskime VNC serverį komanda:
# vncserver
Įveskime slaptažodį, kurį turės įvesti klientai.
VNC serveris įdiegtas ir paleistas. Paprasta ar ne?
Dabar pabandykite prisijungti prie kito VNC serverio:
$ vncviewer [IP adresas]:[ekrano numeris]::[prievadas]
Ekrano numerį nebūtina nurodyti (tai tarsi nurodymas, prie kurio serverio tame kompiuteryje jungtis), tačiau prievadas būtų būtinybė. Pvz.:
$ vncviewer 192.168.2.101:5900
Atminkite, kad pagal numatytuosius nustatymus jūs gaunate pilną kompiuterio valdymą (nebent serverio konfigūracijoje nurodyta kitaip). Jeigu jūs to nenorite tai pridėkite opciją viewonly:
$ vncviewer 192.168.2.101:5900 -viewonly
Daugiau opcijų galite pamatyti konsolėje įvedę:
$ vncviewer --help

Pabaiga
Tikiuosi straipsnį perskaitėte visą ir sutiksite su nuomone, kad darbas su VNC nėra toks sudėtingas kaip gali atrodyti. Ir tai nėra taip jau ir nereikalinga. Galima panaudoti pradedant vaikų kontrole prie kompiuterio ir baigiant nuotoliniu administravimu.
Dar pridedu nuotrauką, kurioje naudojama TightVNC prisijungimui prie Windows VNC serverio:

Pastaba. „#“ ženklas prieš komandą rodo, kad tai turi būti įvykdyta super vartotojo teisėmis, t. y. root. „$“ ženklas sako, kad komandą rekomenduojama paleisti su paprasto vartotojo teisėmis.

Panašūs straipsniai

• TTF šriftai Gentoo sistemoje (0)
• Skaitome/įrašome failus iš Ext2/Ext3 Windows NT4.0/2k/XP sistemose (12)
• ProFTPD serveris Gentoo sistemoje (0)
• Instaliuojame SAMBA Gentoo sistemoje (0)
• Gentoo įdiegimas (2)

Žymėti: kaip.tik.ten | del.icio.us | topix.lt | žynios.lt