XML - labai griežtas, tačiau aiškus ir žmogui gana suprantamas formatas. Tačiau turi vieną didelį trūkumą - kaip ir dauguma amerikiečių - jis greitai tunka. Paskaičiuokime. Kiek elementų reikia, norint aprašyti vieną kintamąjį XML formatu? Keturių. O du? Šešių. Manote, jog nemoku skaičiuoti? Norint aprašyti vieną kintamąjį XML formatu reikia apibrėžti šakninį (angl. root) dokumento elementą bei elementą apibrėžiantį mūsų kintamąjį. Taigi, o jeigu norėsite aprašyti masyvų struktūras?
Atrodo laikas pradėti ieškoti alternatyvos.
Skaityti toliau »
Norėčiau pakalbėti apie piliečio Javos Skripto sūnų - Džeisoną. O jeigu šiek tiek rimčiau, tai norėčiau pakalbėti apie JSON - JavaScript Object Notation. Kas tai yra? Su kuo jis valgomas? Tai gerai ar blogai? Ar jis mums reikalingas? Ar tikrai jis mums reikalingas?
Skaityti toliau »
Tai jau ketvirtas serialo įrašas, galbūt kada nors šita seka pavirs melodrama, o kol kas prisiminkim, apie ką jau buvo rašyta. Pirmoje dalyje supažindinama kas yra Ajax ir pateikiamas paprastas pavyzdukas GET metodu. Antroje dalyje - POST būdu. Trečioje dalyje prieš atvaizduodami duomenis mes juos dar šiek tiek pakeičiam. Visos tos pamokos labai geros, dabar jūs tikrai mokate Ajax pagrindus, bet realiame pasaulyje niekas taip jau neberašo. Dabar yra prikurta daug įvairių bibliotekų, kurios ne tik sprendžia naršyklių suderinamumo problemas, bet taip pat savyje turi daug įvairių efektų. Šį kartą norėčiau supažindinti jus su prototype.js
Skaityti toliau »
Jau seniai kalbėjom apie Ajax, galbūt kai kurie iš jūsų net neskaitė pirmosios ir antrosios dalies. Pirmoje dalyje sužinojome, kaip iš viso susikurti savo Ajax skriptą, antroji buvo praktiškesnė: pabandėm padaryti mini registracijos formą ir priešingai nei pirmoje dalyje vietoj GET metodo duomenų perdavimui naudojom POST. Tačiau, tiek pirmoje, tiek antroje viskas pasibaigdavo duomenų atvaizdavimu. Šį kartą pabandysime padirbėti su duomenimis, aišku tai bus labiau pseudo skriptas nei realus pavyzdys, bet tikiuosi pravers.
Skaityti toliau »
Jeigu jau skaitote šį straipsnį, tai tikriausiai girdėjote apie Microsoft .NET. O jeigu girdėjote apie .NET, tai turbūt girdėjote ir apie ASP.NET - tai viena šauniausių platformų internetiniams projektams realizuoti, visa bėda tame, kad Lietuvoje beveik nėra serverių pasiūlos tokiems projektams talpinti, o jeigu ir yra, tai kainos pakankamai didelės (paprastai kainų skirtumas siekia 10 ir daugiau kartų). Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl PHP vis dar yra gerokai populiaresnis nei ASP.NET Lietuvoje.
Skaityti toliau »
XML (angl. „eXtensible Markup Language“) yra „žymėjimo“ kalba dokumentams, kuriuose saugoma struktūrizuota tekstinė informacija.
W3C patvirtino XML standartą 1998 metais. Iš esmės tai — seniai pramonėje vartojamos kalbos SGML poaibis, specialiai pritaikytas naudojimui internete. Todėl kiekvienas XML dokumentas yra ir SGML dokumentas.
Skaityti toliau »
Dirbdamas su Visual Studio pastebėjau, kad šis įrankis turi… Norėjau pasakyti neturi daug naudingų pagalbinių priemonių, kokių tikėtumėmės iš analogiškų sistemų. Šį kartą man reikėjo, jog programa darytų ataskaitas, tačiau jokio tam skirto komponeto neradau. Vienas iš variantų - Crystal Report, bėda ta, jog jis nėra standartinis priedas ir ne gana to dar truputį kainuoja. Todėl norėčiau pakalbėti apie antrą būdą, kuris mane pilnai patenkino.
Skaityti toliau »
Savo blogerio karjerą, kad ir kokia ji bebūtų, pradėjau Blogas.lt sistemoje. Po kiek laiko man joje pritrūko funkcionalumo ar dar kažko ir nusprendžiau bėgti lauk, pasileisdamas Wordpress sistemą. Savo senesniame webloge jau buvau prirašęs nei daug, nei mažai - 68 įrašus, tad pastaruoju metu pagalvodavau, kad būtų visai smagu visus šiuos įrašus įsikelti pas save. Wordpress turi įrašų importavimo ir eksportavimo funkcijas, kuriuos galima įkelti iš tokių sistemų kaip: Blogger, LiveJournal, Typepad, o taip pat ir iš kitos Wordpress sistemos, RSS 2.0 srautų ir t.t. Eksportuojant duomenys yra išsaugomi xml formatu tam tikra Wordpress struktūra. Asmeniškai aš, manau, kad visos programinės įrangos kūrimas turėtų judėti standartų ir tarpusavio suderinamumo link. Vartotojas neturėtų būti pririštas prie konkrečios sistemos vien todėl, kad negali perkelti savo duomenų kitur, o galėtų pasirinkti tobulesnę ar jam labiau priimtinesnę sistemą. Tai taip pat skatintų programinės įrangos tobulėjimą, nes vartotojas taptų mažiau priklausomas ir rinktųsi tobulesnį ir labiau išbaigtą produktą. Tačiau BlogHoster’iui (sistema “ant kurios” sukasi Blogas.lt) taip neatrodo - nėra jokių importavimo, o tuo labiau eksportavimo galimybių.
Skaityti toliau »
Šiuo straipsniu pratęsiu anksčiau rašytą straipsnį apie “Web feeds” - “Web feeds (RSS, Atom) - 1 dalis“. Jame rašiau apie žiniatinklio srauto pagrindus, kaip naudotis ir kam tai reikalinga. Šiuo straipsniu paaiškinsiu apie RSS/Atom standartus bei formą.
Skaityti toliau »
Tikriausiai daugelis bent jau girdėjo tokius pavadinimus: feed, RSS, Atom. Tačiau yra tokių, kurie nežino ką šie terminai reiškia, kokia jų kilmės prasmė ir apskritai - kam jie naudojami.
Būtent jiems ir skiriu šį straipsnį. Iš anksto atsiprašau, jog vartosiu anglišką terminą feed, kadangi lietuviško atitikmens neradau, o ir vlkk.lt man nenorėjo padėti.
Skaityti toliau »