Šiame straipsnyje apžvelgsime vieno populiaresnio serverio diegimą į sistemą. - tai programinė įranga serveriui Unix šeimos sistemai. Jis turi gana gerai konfigūruojamą demoną. Pats yra paremtas GPL licencija. Rašau apie , nes jis turi gana daug dokumentacijos ir paprastą konfigūraciją. Tai leidžia jį labiau modifikuoti. Kaip jau rašiau, konfigūracija gana paprasta, lengvai skaitoma ir keičiama.

Įdiegimas
Kad įsitikintumėme konfigūracijos paprastumu ir lengvumu pirmiausiai suinstaliuokime patį . Tą padaryti sistemoje (ar kitoje, kuri turi Portage) mes galime paprasčiausiai įvykdę (grotelės prieš komandą rodo, kad ją reikalaujama vykdyti su super vartotojo teisėmis (sudo arba root), o dolerio ženklas praneša, jog komandą rekomenduojama vykdyti su paprasto vartotojo teisėmis):
# emerge net-/
APT sistemose (Debian, Ubuntu ir kt.):
# apt-get install
YUM sistemose (Fedora Core ir pan.):
# yum install
Pacman sistemose(Arch ir kt.):
# pacman -S
turėtų būti suinstaliuota. Patikrinkime komandą ls /etc/ ir įsitikinkime, kad buvo suinstaliuota. Turėtume gauti maždaug tokį atsakymą:
XWSF56 ernestas # ls /etc/
.conf.distrib .conf.sample

Jeigu tokio negauname, tai pabandykime perinstaliuoti arba pasinaudoti komanda whereis , kad sužinotumėme kur yra failai.
Taip pat norėčiau paminėti, kad jeigu nenorite konfigūruoti rankiniu būdu, galite naudotis grafiniu įrankiu GProFTPD, tačiau mes visgi siūlome pabandyti konfigūraciją pasirašyti patiems – galbūt viską ko mes norime nebus taip sunku padaryti ir rankomis (ir atminkite, kad su GproFTPD jūs neišnaudosite visų galimybių). GProFTPD galite instaliuoti ta pačia komanda kaip ir , tik pakeiskite „“ į „gproftpd“.

Konfigūravimas
Įdiegimui sėkmingai pasibaigus galime pradėti konfigūravimą. Sukurkime /etc//.conf naudojantis tokia komanda:
# touch /etc//.conf
Dabar jį redaguokime ir sukonfigūruokime pagal žemiau pateiktą pavyzdį.
# nano -w /etc//.conf
Pavyzdys:

# Atminkite, kad tai tik šablonas ( turi žymiai daugiau funkcijų, kurios čia nėra nurodytos)
# Šioje eilutėje nurodykite savo serverio hostname arba IP adresą
ServerName “127.0.0.1″
# Norodome serverio tipą. numatytai paliekame “standalone” (taip pat galima “inetd”)
ServerType standalone
# Pakeiskime „el@pastas“ į jūsų el. Pašto adresą, kurį jūs naudosite kaip administratoriui
ServerAdmin el@pastas
# Palikime įrašą “on”, kitaip serveris liks nestartavęs
DefaultServer on
# Palikime šią opciją išjungtą - taip sumažinsime nepavykusių prisijungimų skaičių
RequireValidShell off
# Palikdami numatytąsias opcijas mes nurodome, kad registruotus vartotojus automatiškai nukreiptų į jų namų katalogus
AuthPAM off
AuthPAMConfig
# Pagal sekančią eilutę naudos 21 prievadą
Port 21
# Umask nurodo kokias teises nurodyti naujoms direktorijoms ir failams. Numatytoji opcija draudžia išoriniams ir toje pačioje grupėje esantiems vartotojams pasiekti failus.
Umask 022
# Nurodome, kiek vienu metu daugiausiai leidžiama instancijų, t. y. kiek seansų gali veikti vienu metu
MaxInstances 30
# Nurodome, kokį vartotoją ir grupę sukūrėme ‘ui
User
Group
# Įjunkime leidimą perrašyti (tai yra absoliuti opcija, t. y. jeigu ją išjunksite, tai negalėsite perrašinėti failų net esant tinkamoms teisėms, o įjungus tik esant tinkamoms teisėms)

AllowOverwrite on

# Standartinė serverio konfigūracija anonimams (pavyzdyje “sharinama” /mnt/sda6)
# Jeigu norite naudoti vartotojus, tai praleiskite visą šią skiltį (skiltis bagiasi po “”)

User
Group
# Sukuriame aliasą vartotojui
UserAlias anonymous
# Nurodome, kiek daugiausiai klientų gali prisijungti prie mūsų serverio vienu metu
MaxClients 10
# Šio failo turinys bus rodomas kiekvieną kartą prisijungiant prie serverio
DisplayLogin welcome.msg
# Šio failo turinys bus rodomas kiekvieną kartą pereinant į kitą katalogą
DisplayChdir .message

Kaip matote šis pavyzdys skirtas anoniminiam sukurti. Jeigu norite neleisti anonimų, tai nekurkite aliaso konfigūracijoje ir su komanda passwd nustatykite slaptažodį vartotojui :
# passwd
Pabaigę konfigūruoti ir išsaugoję konfigūraciją sukurkime vartotoją ir grupę:
# adduser
# groupadd

Taip pat paredaguokime /etc/hosts ir pridėkime savo kompiuterio IP adresą su kompiuterio vardu. Dabar jūsų /etc/hosts failas turėtų atrodyti maždaug taip:
127.0.0.1 localhost
192.168.2.100 CEL1200

paleidimas į darbą
Baigę konfigūruoti ir kitus pašalinius darbus įvykdykime komandą:
# /etc/init.d/ start
Taip paleisime . Dabar galime bandyti jungtis prie serverio. Atkreipkite dėmesį, kad prieiga pritaikyta visiems sistemos vartotojams, o vartotojas tik anonimams.

Apibendrinimas
Pabaigdamas šį straipsnį norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų turi klaidų gana didelių, todėl jeigu jį naudojate tai nepamirškite kuo dažniau ieškoti atnaujinimų. Jeigu jums prireikė pagalbos galite jos ieškoti šiomis nuorodomis:
http://www.proftpd.org/docs/
http://www.pixel.lt
http://www.system-admins.net
http://www.kompiuterija.lt/diskusijos
http://www.google.lt – kas be ko…
http://gentoo-wiki.com/HOWTO_ProFTPD – specialus straipsnis sistemai

Panašūs straipsniai


Rašyti komentarą

Jūs privalote prisijungti jeigu norite rašyti komentarą.