Nusprendžiau kad atėjo metas pixel.lt skaitytojams ir komentuotojams pateikti šią opią ir svarbią temą. Tikrai nesitikiu, kad mano nuomonė bus priimtina jums visiems, ir iš tiesų labai tikiuosi, kad atsiras žmonių, norinčių ir galinčių šia tema diskutuoti.
Pirmiausiai noriu pasbrėžti, kad esu už kompiuterijos terminų ir programų lietuvinimą. Už protingą lietuvininimą. Šiuo atveju pabrėžiu žodį ‘protingas’, nes tenka pripažinti, kad lietuvių terminologijos strategams to protingumo kartais pritrūksta.

Mintis parašyti šį straipsnį kilo tuomet, kai “Kompiuterija-PC World” žurnale aptikau viename forume dar 2005 metų rugpjūtį savo išsakytą mintį:

Pagrindinė terminų lietuvinimo problema: kalbininkai lietuvindami terminus atsižvelgia tik į jų suderinamumą su lietuvių kalbos gramatika ir žodynu, žodžių darybos taisyklėmis. Tačiau pamirštama keletas labai svarbių dalykų - kalbos ekonomijos dėsnis, teriminų patogumas ir aiškumas vartotojui. Be šių trijų faktorių joks terminas neišstums iš profesinio slengo ten įsišaknijusių svetimybių. Pavyzdžiui juokingai skamba bandymas žodį “hostas” pakeisti tokiu griozdu kaip “pagrindinis sistemos kompiuteris”.

Tai, kad tokia sena mintis buvo prikelta ir paskelbta viename iš didžiausių šalies IT leidinių veikiausiai rodo du dalykus. Pirma - šie teiginiai vis dar yra aktualūs ir mūsų terminologija vis dar turi problemų. Antra - nepakankamai daug žmonių ir nepakankamai dažnai kalba apie šiuos dalykus. Taigi šiuo straipsniu tikiuosi pasiekti du tikslus - apžvelgti, kaip šiuo metu sekasi lietuviškų IT terminų darybos kalviams ir paskatinti didesnį skaičių žmonių domėtis ir kalbėti apie lietuviškąją IT terminologiją.

Žodynai

Taigi, kaip mums sekasi? Pirmiausiai, smagu matyti Enciklopedinį kompiuterijos terminų žodyną. Gaila, kad jis toks nepopuliarus - mano vizitas buvo vos 1225-tas nuo 2005-10-19. 2005 metais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotas, parengtas žmonių, kurių pavardės girdėtos daugeliui su informatika mokykloje susidurusių žmonių: Valentinos Dagienės, Gintauto Grigo… Atrodo turėtų būti pakankamai rimtas ir naudingas produktas. Tad kodėl niekas juo nesinaudoja? Pirmiausiai į akis krenta paskutinio atnaujinimo data: 2006 m. gegužės 30 d. Senokai, ypač tokiai sparčiai besikeičiančiai šakai kaip kompiuterija. Kalbant apie išsamumą, žodyne pateikiama 2000 terminų aprašymai. Daug tai ar mažai, palieku spręsti jums. Ten pat radau ir Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną. Šis jau išsamesnis - 4000 terminų, iš kurių pusė paimta iš enciklopedinio žinyno, o pusė - naujų. Šiek tiek terminų ir nuorodų pateikė ir lietuviškoji wikipedijos šaka. Taigi, negalime sakyti, kad nėra kur pasitikslinti vieną ar kitą terminą. Deja, nemanau kad daug žmonių žino ir naudojasi šiais įrankiais. Aš, nors ir šiek tiek domiuosi lietuviškais terminais, šiuos išteklius aptikau tik berašydamas šį straipsnį. Ir, tiesa sakant, vargu ar grįšiu ten dar kartą - smagu kad tie dalykai yra, bet matau kelis esminius šių žodynų trūkumus. Pirmiausiai - absoliučiai neįmanoma įsiminti tokio žodyno adreso, kad prireikus galėtum iš karto į jį patekti. O kas karta jo ieškoti paieškos sistemoje dauguma vartotojų tingės - bent jau aš tai tikrai. Vartotojo sąsaja manęs irgi nesužavėjo - negalima sakyti, kad ji nepatogi, greičiau jau neįprasta ir dėl to šiek tiek erzinanti. Tačiau bet kuriuo atveju, smagu kad šie žodynai iš viso egzistuoja.

Mintyje, kurią citavau straipsnio pradžioje, minėjau žodį `hostas`, kaip neprotingo svetimybių keitimo atvejį. Man pasidarė įdomu, ar situacija su šiuo žodžiu pasikeitė. Pabandžiau jį surasti “Aiškinamąjame žodyne”, tačiau man nepasisekė. Truputį patyrinėjus paaiškėjo, kad neteiktini žodžiai yra pateikiami atskirai, paprasto html dokumento pavidalu. Nustebau, kad sąrašas toks neilgas ko gero mažiau nei 100 žodžių. Šiame sąraše ‘hostas’ jau yra - dabar jį siūloma keisti “pagrindiniu kompiuteriu”. Geriau negu prieš porą metų, bet vis dar pernelyg didelis griozdas, kad galėtų ‘hostą’ išstumti iš profesinio žargono. Mano nuomone, čia yra vienas iš tų atvejų, kai arba teks susitaikyti su svetimybe, arba protingai parinkti trumpą ir aiškų naujadarą. Senojoje diskusijoje buvau pateikęs ir nedrąsų pasiūlymą - pasinaudojant reikšmine žodžio “pagrindinis” šaknimi suformuoti naujadarą, tarkim “pagrindys”. Jeigu vietoj ‘prezentacijos’ prigijo ‘pateiktis’, mano pasiūlymas taip pat turi šansų.
Skaitydamas paskutines Valstybinės lietuvių kalbos komisijos naujienas, susidariau įspūdį, kad komisija pamažu nuleidža rankas ir įsileidžia tarptautinius žodius, kuriuos iki šiol bandė keisti. Taip ’serveris’ nuo 2007-01-16 tapo pagrindiniu teikiamu terminu, o ‘tarnybinė stotis’ tapo sinonimu. Kiek anksčiau ‘failas’ įgijo daugiau mažiau lygias teises su ‘rinkmena’. Dėl serverio sutinku, nes ‘tarnybinė stotis’ - pernelyg ilgas ir nepatogus terminas. Tačiau, ‘failo’, mano nuomone, įsileisti nederėjo, nes ‘rinkmena’ jį pakankamai gerai keičia. Deja, gali būti, kad ‘failas’ tiesiog spėjo pernelyg giliai įsišaknyti prieš pasiūlant naująjį terminą.
Neteiktinų žodžių sąraše trumpai jį peržvelgęs radau ir tikrai gerų žodžių, ir gana kvailų pasiūlymų. Tarkim žodžio ‘apgreidas’ (iš ang. ‘upgrade’) keitimas ‘plėtotė’. Žinoma, tai geriau, nei kitas siūlymas - ‘naujovinimas’, tačiau man ‘plėtotė’ labiau asocijuojasi su Firefox `extension`, Operos `widget`arba Winamp’o ‘plug-in’, tuo tarpu žodį ‘upgrade’ būčiau labiau linkęs keisti ‘atnaujinimu’. Tiesa, šiuo žodžiu jau verčiamas žodis ‘update’… Galbūt jūs turite geresnių minčių?

Pabaigai

Bendrai žvelgdamas tiek į neteiktinų terminų sąrašą, tiek į naujausius kalbos komisijos nutarimus, matau teigiamus požymius - vis daugiau teikiama dėmesio terminų patogumui, paprastumui ir suprantamumui, ne tik aklai žiūrima kalbos taisyklių. Džiugu matyti tokias tendencijas.
Baigdamas šį straipsnį norėčiau visus pixel.lt skaitytojus paskatinti garsiau reikšti savo nuomonę šiais klausimais. Kalbą iš tiesų kuria tie žmonės, kurie ją vartoja, o ne kalbininkai savo kabinetuose.

Panašūs straipsniai


“Lietuviškos terminologijos ypatumai” komentarų: 23

  1. enc

    visiškai su tinku su tavimi. tie dėdės, kurie sėdi ir galvoja kompiuterijos ar informacinių technologijų sričių terminus, kompiuterį yra matę ar naudoję tiek kiek reikia atpažinti kaip jis atrodo ar nuvalyti dulkes tvarkant kambarius.

    anksčiau man pačiam taip pat keistai atrodė lietuviški IT terminai. bet palaipsniui pripratau juos naudoti. dabar netgi smagu vartoti tokius žodžius kaip “įskiepas” (plug-in), “plėtinys” (extension), “naršyklė” (browser) ir pan. dažniau vartojamus terminus.

  2. asterisk

    Aš irgi visiškai palaikau lietuvišką terminologiją, bet kai kas tikrai skamba visiškai tragiškai, o kai kas neturi lietuviškų atitikmenų. Manau vlkk galėtų labiau įsileist tarptautinius kompiuterinius žodžius. Ir manau jie turėtų labiau tartis su kompiuterių specialistais, klausti pasiūlymų savo vlkk.lt svetainėje, daryti apklausas. Manau taip būtų pasiekta geresnių rezultatų.
    http://www.vlkk.lt/naujienos/naujiena.867.html
    buvo nepritarta terminui atvirasis kodas ? What the heck ?

  3. wonderis

    ne visai į temą, bet - o kaip dėl lietuviškų raidžių tinklalapių adresuose? matau, kad pvz. žinios.lt arba pažintys.lt jau kaip ir užregistruoti, bet nei http://www.serveriai.lt, nei http://www.domreg.lt, neleidžia ieškant laisvų adresų rašyti lietuviškas raides. čia kažkoks “blatas” ar kaip suprast?

  4. Raimnudas Zabarauskas

    Mano svetainėje yra nemažai apie tai (vos ne pusė turinio), įskaitant tam tikras apklausas, akcijas ir t.t.

  5. slapukasss

    Sutinku ir palaikau. Galėtų gi pagaliau įsileisti tarptautinius terminus kurie yra ir manau bus vartojami, nes lietuvių sugalvoti terminai yra nepatogūs/per_ilgi/griozdiški…
    Anksčiau dar kaip būdavo ant CRT monitorių filtrai, tai jie būdavo vadinami “vaizduoklio sijoklis”… Na tiksliau turėjo taip būt vadinami, bet patys pagalvokit ar kas nors taip juos vadino..

  6. Powka

    Pritariu, jog kartais lietuviškose svetainėse pastatytuose ant atviro kodo yra sunku susigaudyti vien tik dėl to, kad jos yra neprotingai išverstos į lietuvių kalbą. Aišku, gražiau matyti lietuvišką TVS portalą, bet jeigu jį net neįmanoma suprasti, tuomet jau ir anglų kalba yra geriau.

    Bėje, į temą, vis galvoju kaip išversti bloguose naudojamą “trackback” į lietuvių kalbą? :)

  7. IdeaG

    wonderis -> http://www.domreg.lt/lt/idn.html deja, IE normaliai nepalaiko šitų adresų out-of-box, taip kad daugumai useriu jie nebus prieinami. Galima registruot nebent kartu su šveplu variantu.

  8. IdeaG

    asterisk> vlkk paskutiniu metu ir juda ta linkme, kad įsileidžia jau įsišaknijusius tarptautinius žodžius. Tą puikiai iliustruoja ‘failas’ ir ’serveris’. Bet aš pritariu pozicijai kad tarptautinį reikia įsileisti tada ir tik tada, kai nėra padoraus lietuviško pakaitalo. dėl atviro kodo, žadu nusiųsti paklausimą artimiausiu metu. Kas dėl tarimųsi, manau jie nelabai turi resursų patys organizuoti rimtus patarimus, juo labiau kad ir žmones, su kuriais reiktų tartis, sudėtinga atrinkti. Manau mes patys turėtume daugiau rodyti iniciatyvos, tą būtų galima įgyvendinti ir pixel.lt

  9. IdeaG

    enc>žmonės nėra ten jau tokie prasti, kaip tau galbūt atrodo, dabar ateina jaunoji kalbininkų karta, kurie apie kompus jau nutuokia ir yra pakankamai atviri idėjoms.

  10. enc

    aš užregistravau tačiau.lt domeną per interdatą. man FF’as normaliai rodo, per IE/Opera nebandžiau

  11. NePo

    Aš anksčiau siuliau sugalvoti lietuvišką terimą žodžiui “blogas”
    http://www.nepo.lt/index.php?ac=2&vis=324
    http://www.nepo.lt/index.php?ac=2&vis=325

    Bet didelio palaikymo iš internautų nesulaukiau. Kas kitas jeigu ne mes patys galim išsirinkti kaip norime vadinti weblogus lietuviškai?

    Kaip parodė 15min apklausa http://www.15min.lt/index.php?275780074
    dar niekas nėra prarasta (69.2%) nežino kas tai yra. Todėl naujas lietuviškas terminas dar gali puikiai prigyti.

  12. Nerijus

    Kiek galima kartoti tą pačią klaidą - kalbininkai terminų NEKURIA. Terminus kuria tos srities (šiuo atveju IT) specialistai, o kalbininkai tik pasako, ar terminas tinka. UŽTENKA varyti ant kalbininkų!

  13. RQ

    Dar toks dalykas. Dėl rinkmenos buvo labai daug šnekų. Ją panaikino ne kas kitas, kaip Microsoft’as. Net ne jo vertėjai, bet pats Microsoftas. Vat taip.

    Toliau – dėl tų dėdžių, kurie kompo nematę, irgi biskį klysta komentuotojai. :) Tiesiog tie žmonės kartais linkę pabūti labai kūrybiškais bei tuo pačiu neatsižvelgti į kitų kritiką. Beje, aš esu vienas tų žmonių, kurie svarsto IT terminus. Ir kompą tikrai esu matęs. :D

    Šiaip – geras straipsnis. Ačiū! :)

  14. Vladas

    Galėtų gi pagaliau įsileisti tarptautinius terminus kurie yra ir manau bus vartojami, nes lietuvių sugalvoti terminai yra nepatogūs/per_ilgi/griozdiški…

    Tai sugalvok žmoniškai, pasiūlyk pats, tada mes pasijuoksim. O jei pasiūlysi patogiau, ir aš taip šnekėsiu, tau dar ačiū pasakysiu.

    Būdingas tarnų kultūros požiūris – žodyną mums nustato „jie“ (kalbininkai, valdžia, šeimininkas). Jei lietuvių kalba yra tavo gimtoji, niekas nėra pranašesnis už tave kalbos galimybėmis.

    ‘plėtotė’ labiau asocijuojasi su Firefox `extension`

    Eilinis pavyzdys – asocijuojasi patogiau už siejasi? „Tarptautiniai“ trumpesni ir patogesni ištarti, lietuvių kalboj svetimybėms pakaitalų tiesiog nėra, ane?

    Ar ne geriau iškart kalbėti „tarptautine“ anglų kalba, negu lietuvių, užteršta 70% svetimybėmis? Kultūringi žmonės moka daug kalbų, bet kalba arba ta arba kita – švariai, nemaišydami.

    absoliučiai neįmanoma įsiminti tokio žodyno adręsą

    Adreso. Tiksliau (visai) neseka įsiminti vietos (URL). Arba iškart susitariam kalbėti vardininkais, nelinksniuodami, pasiramstydami artikeliais. Jei aukštojo išsilavinimo galvai senolių beraščių kalba per sudėtinga.

    kad prireikus galėtum iš karto į jį patekti. O kas karta jo ieškoti paieškos sistemoje dauguma vartotojų tingės

    Arūnai, tokių dalykų ieškoti dera ne gūglinant, o dalykinėse rodyklėse, jei savo parankinėje žymos (bookmarks) netelpa: On.lt žinynai, pagalba.

  15. Marius Gedminas

    Visi nauji terminai atrodo juokingai. Vėliau prie dalies įpranti, o kiti būna pamirštami.

    Aš jau gana ilgai su savo kompiuteriu bendrauju lietuviškai (GNOME vertėjų dėka). Pradėjau tai kaip eksperimentą, norėdamas patikrinti, ar tikrai lietuviški vertimai niekam tikę. Pamačiau, kad gyventi netrukdo. Skaudžiausia, kai pasikeičia greitieji klavišai (alt-raidė).

    Nerijus teisingai sako: kalbininkai terminų nekuria. Terminus kuria diletantai bei IT specialistai, o kalbininkai tik vertina terminų atitikimą lietuvių kalbos normoms.

    Ta proga išmesk nosinę iš „adręsą“. Lietuvių kalbos rašybos tikrinimas yra patogus dalykas.

  16. Antanas

    Dėl Failo (angl. file).
    Nežinau, gal pažodinio vertimo baimė žodį „byla“ išstūmė iš pagrindinio atitikmens vietos. Dar manyta, kad šio žodžio naudojimui trukdo „kriminalinis“ atspalvis. Anglakalbiams atrodo tai netrukdo. O lietuviško žodžio „byloti“ prasmė puikiai tinka šiam terminui – „Iškasenos byloja apie aukštą baltų kultūrą“ (pavyzdys iš Dabartinės lietuvių kalbos žodyno). Taigi jo reikšmė ne tik „kalbėti“, bet ir plačiąja prasme teikti informaciją, taigi gali būti vaizdinė, tekstinė, dvejetainė ir kt. byla. „Rinkmena“ sakyčiau per daug technologiškas naujadaras, informatikų kūrinys. O „byla“ – trumpas, aiškus, ir gražiai skambantis, senas lietuviškas žodis.

  17. Commandos

    Na sia tema senai buvo diskutuota VPRK forume. Irdar daug kartu reiks sita temadiskutuoti manau. aciu IdeaG uz gera styraipsny ir uz geras mintis VPRK forume.

  18. Vladas

    jo reikšmė ne tik „kalbėti“, bet ir plačiąja prasme teikti informaciją

    Taip, o byla – tai reikalas, dalykas, apie kurį sukasi kalba. Byla senas, vienas pagrindinių lietuviškų žodžių. O kad jį baigiam išstumti „tarptautiniais“, kad išlikęs tik policijoj, tai ne išorės priešų darbas (rusai taip pat sako дело).

  19. Vladas

    Jūsų komentaras laukia moderavimo.

    Atsiliepimas dar nepriimtas (Atsakymas dar nepatvirtintas)

    Mes jau nė nejaučiame, kad šnekame puskalbe, svetimybes laikydami tikriausiais lietuviškais žodžiais. Be kurių kalba būtų kažkokia nerimta, nemoksliška, tarsi nuoga, gėdinga…

  20. IdeaG

    Vladai, nereikia persistengti. Kalba yra gyvas organizmas, kuris nuolat vystosi ir keičiasi. Sutinku kad žodis ‘moderuoti’ ir jo vediniai yra nelabai pageidautini lietuvių kalboje, turi puikius atitikmenis. Bet jeigu kalbame apie ‘komentarą’, šis žodis jau turi lietuvių kalboje, ypač profesinėje, ilgą vartojimo tradiciją. Tai - ryškus tikrai tarptautinio žodžio pavyzdys - tos pačios šaknies žodis vartojamas praktiškai visose indoeuropiečių šeimos kalbose, pradedant lotynų ir baigiant slavų. Net ir suomiai vartoja ‘kommentoida’. Žinoma, šiuo žodžiu nedera piknaudžiauti ir kiekvieną frazę vadinti komentaru. Čia galima rasti iš tarptautinių žodžių žodyno paimtą šio žodžio reikšmių sąrašą. Manau, kad šioje situacijoje mums labai tinka 6-toji reikšmė: “pastaba apie ką nors, dažnai kritiška”. Komentarų funkcija iš tiesų ir yra skirta pastaboms apie straipsnį, kurios dažniausiai esti kritiškos.

  21. mrkiller

    Powka>> Trackback - atsektis

  22. abss

    Pavėluotas komentaras, bet… Terminas failas yra geriausias pasiūlytas terminas iki šiol. Nei byla, nei rinkmena, nei dar kiti siūlyti variantai nėra tinkami. Angliškai kalbantiems žodis file ir negali trukdyti taip, kaip trukdo lietuviškai kalbantiems, nes jie mums įprastą bylą vadina kitu žodžiu case. Bet kuriuo atveju bylos ir rinkmenos netikimas puikiai paaiškintas dar 2002 metų Petro Skirmanto straipsnyje „Ar verta advokatauti bylai?“. Jį galite rasti adresu http://www.grotta.flf.vu.lt/docs/Ar%20verta%20advokatauti%20BYLAI.pdf

  23. Lietuviškos terminologijos įpatumai | Arūnas Liuiza

    […] pirmą kartą publikuotas pixel.lt 2oo7 metų sausio 23 […]

Rašyti komentarą

Jūs privalote prisijungti jeigu norite rašyti komentarą.