Spalis 3, 2007 Tikriausiai esate girdėję apie AŽERTY, QWERTY ir kitus klaviatūrų išdėstymus su galimybe dirbti su lietuvišku alfabetu. LEKP - vienas iš jų. Tačiau jis ne toks kaip AŽERTY ar QWERTY. Šį kartą lietuviškas klaviatūros išdėstymas žymiai skiriasi nuo QWERTY. AŽERTY net neverta minėti, nes ten „QWERTY“ klavišai sukeisti su „AŽERTY“ ir atlikta dar keletas nereikšmingų pakeitimų. Iš tikrųjų lietuvių kalbai pritaikytų klaviatūrų yra labai mažai. O jeigu ir yra, pritaikymas labai mažas. Dažniausiai tik tiek, jog sudėtos raidės, kurios yra lietuviškame alfabete. LEKP išdėstymas sukurtas visiškai iš naujo, nemodifikuojant kažkokių spausdinimo mašinėlių mygtukų išdėstymo. Šis išdėstymas sudarytas sparčiam rašymui.QWERTY klaviatūra sukurta 1860 metais. Išdėstymui 147 metai, o jis beveik nepakito. Per tiek metų niekam nepavyko sukurti ir išplėtoti geresnio mygtukų su „piešinukais“ derinio. Galbūt dabar pavyks.
LEKP (LEKP - Lietuviškos Ergonomiškos Klaviatūros Projektas; internetinio puslapio nuoroda straipsnio gale) yra skirtas PC101 ir didesnėms klaviatūroms. Pagrindinis išdestymas (jo ir kitų išdėstymų paveikslėliai žemiau) „LEKP“ su europietiškose klaviatūrose esančiu klavišu tarp „Shift“ ir „Z“. Taip pat yra išdėstymai „LEKPa“ (klaviatūroms be papildomo klavišo tarp „Shift“ ir „Z“) ir Baltic+. Pastarasis šiek tiek modifikuotas standartinis QWERTY išdėstymas. Iš tikrųjų didelio efektyvumo padidėjimo nepastebėjau, bet, manau, jog Windows vartotojai tikrai turėtų jį pajusti.
Perėjimas iš LEKP iš pradžių gali būti kiek sunkokas, bet prisiminkime laikus, kai pirmą kartą prisėdome prie kompiuterio su QWERTY klaviatūra. Ir nesitikėkime geresnio rezultato iš karto. Juk su QWERTY irgi „nekalėm“ sparčiai iš karto… Visgi kai kurie dalykai gali palengvinti perėjimą prie naujojo išdėstymo. LEKP internetiniame puslapyje (nuoroda straipsnio pabaigoje) galime rasti skiltį „Mokymasis“. Kurioje yra vertingų patarimų ir raginimų nepasiduoti. Atrodo, jog LEKP iš tikrųjų nėra spartesnis sprendimas rašyti lietuviškai. Tačiau pačiame pagrindiniame puslapyje matome statistiką ir kitus pagyrimus klaviatūros išdėstymui:
- LEKP yra specialiai pritaikytas teksto rinkimui aklojo spausdinimo būdu bei yra puikiausiai suderinamas su visomis dažniausiomis kompiuterinėmis nuorodomis (Ctrl + Q, A, S, Z, X, C, V).
- Jis turi Backspace mygtuką vietoje Caps Lock. Vien tai redagavimo greitį bei komfortą padidina apčiuopiamai.
- Raidės yra išdėstytos taip, kad būtų itin patogu viena ranka surinkti dvi ar tris raides iš eilės (pvz.: nei, ne, at, ak, ie, uo ir t. t.).
- Pagrindinėje eilėje jūs spausdinsite mažiausiai 65% visų parašytų raidžių, tuo tarpu QWERTY išdėstyme darysite tai tik 34%, o ĄŽERTY – 38%.
- Spausdinant LEKP vidutinis atstumas „nueinamas“ pirštais yra 1,6 karto mažesnis nei QWERTY ir 1,5 karto mažesnis nei ĄŽERTY.
- Šansas, kad du klavišus iš eilės paspausite tuo pačiu pirštu yra net 3,5 karto mažesnis nei QWERTY ir 3,3 karto mažesnis nei ĄŽERTY.
- Jūs galėsite išspausdinti visus lietuvių kalbai reikalingus simbolius nekeisdami išdėstymo.
- Skaitmenys yra išdėstyti taip, kad juos galėtumėte rinkti viena ranka, kaip tai darote klaviatūros skaičių dalyje.
- LEKP yra daug lengviau išmokti, nes nuo pat pirmųjų „aklojo rašymo“ pamokų jūs jau galėsite spausdinti žodžius, o ne priebalsių kratinius. Taip visas mokymasis tampa lyg dar vienu nauju žaidimu ar pramoga.
- Taip pat galėsite rašyti greičiau ir anglų kalba, nes LEKP išdėstymas yra puikiai suderintas.
Projekto internetiniame puslapyje pateikiama ir „Keyboard Compare“ programos rezultatai lyginant AŽERTY, QWERTY ir LEKP klaviatūras. Rezultatai čia.
Prie visų šių statistikų, patarimų ir pan. Tautrimas pridėjo ir klaviatūrų išdėstymų paveikslėlius (GIF, SVG ir PDF formatais), atsakė į daugelį dažniausiai užduodamų klausimų, siuntinių skyrelyje sukėlė Windows 95/98/Me/2000/XP/2003/Vista ir Linux LEKP, LEKPa, Baltic+ išdėstymų failus, pritaikymą MS Word programai, pamokas, „AutoHotKey“ scenarijus ir kt. Tikrai nieko nepritruks. Projekto puslapis taip pat turi forumą, paiešką.
Bendrai vertinant: LEKP tikrai geras pasirinkimas, kai norite rašyti sparčiai ir lietuviškai. Tik vienas minusas, kuris gali kiek trukdyti, tai daryti visur: LEKP dar gana jaunas projektas ir nėra labai išplitęs. Tik jūs galite padėti plisti šiam klaviatūros išdėstymui.
Projekto internetinis puslapis: http://lekp.info.
Projekto autorius: Tautrimas Pajarskas.
Projektas apsaugotas: Creative Commons.
2007-10-03 | 13:03
hmm… manau, kad tik išbandysiu šį klaviatūros išdėstymą, tačiau nemanau, kad pereisiu prie tokio lietuviško klaviatūros išdėstymo. kaip manot - kodėl qwerty išdėstymas nepasikeitė daugiau negu 100 metų? Gal dėl to, kad jis yra patogiausias?
2007-10-03 | 13:27
Misija ne-į-ma-no-ma. Kodėl:
- raides reikia atsispausdinti ir užsiklijuoti patiems;
- QWERTY yra kultas (niekas nieko niekada nekeis);
- sunku priprasti (geriau jau eičiau su dalgiu morkų pjaustyt);
- tie keli procentai tobulesnio produktyvumo nenustelbia aukščiau paminėto veiksnio.
Beje, rašoma ĄŽERTY, o ne AŽERTY.
2007-10-03 | 15:41
CItata iš http://lekp.info svetainės DUK skilties:
„Ar privalu įsigyti naują klaviatūrą ar specialius lipdukus norint naudotis LEKP?
Netgi rekomenduotina specialiai naudotis QWERTY išdėstymu sužymėta klaviatūra.“
QWERTY naudojamas daugiau nei 100 metų todėl, kad keisti įpročius bei psichologiją žmogui itin sunku.
2007-10-03 | 16:12
Manau kad tokie ‘revoliuciniai’ išdėstymai niekad nepakeis ’seno gero’ QWERTY su menkom variacijom - jie yra per daug lokalizuoti. Nuvažiavus į kitą šalį tektų ilgai vargti kol surinktum elementarų laiškelį namo. QWERTY jau beveik pusantro šimtmečio yra visų klaviatūrų standartas - tai pernelyg įprastas dalykas, kad jį būtų galima pakeisti argumentuojant keletu ar keliolika procentų padidėjusių rinkimo greičiu.
Kalbant apie lietuviškas raides, kurios ‘užima’ tokių reikalingų simbolių kaip !@$% ir pan. vietas, šitas dalykas labai lengvai sprendžiamas naudojant trečio lygio parinktuvo (angl. third level chooser) klavišą. Atradau šią savybę nusipirkęs nešiojamąjį kompiuterį ir labai pripratau prie jos. Mano klaviatūroje tokio klavišo funkciją atlieka dešinysis Alt - šiaip buvo beveik nenaudojamas (sprendžiant pagal užrašo nutrynimą ant senos klaviatūros). Kai jį paspaudžiu, klaviatūros skaičių eilutė veikia kaip tradicinė angliška QWERTY klaviatūra ir galiu naudoti visus ten pasislėpusius simbolius. Be to, 3rd level + e = €, kas irgi labai naudinga, jei susiduriate su šia valiuta.
2007-10-03 | 17:20
Prieš kokį pusmetį perėjau prie ąžerty klaviatūros išdėstymo ir tikrai džiaugiuosi, nes tenka labai daug dirbti klaviatūra ir skirtumas tikrai jaučiasi. Atsikračiau įpročio perjunginėti tarp lietuviško ir angliško klaviatūrų išdėstymo, taip pat atsikračiau įpročio rašyti šveplai, nes spausdinant ąžerty klaviatūra, lietuviškos raišės tiesiog natūraliai guli po pirštais, nereikia jų ieškoti aukščiausioje eilėje…
O qwerty išdėstymas yra tikrai nepatogus, vargina pirštus, bet tiesiog daugelis yra pripratę ir nežino kaip arba tingi keisti.
Reikės ir šį išbandyti.
2007-10-04 | 11:58
Tiesa pasakius, QWERTY nėra pati patogiausia klaviatūra. Vienas mokslininkas atliko tyrimą ir išdėstė klavišus kad žmonėms būtų patogiausiai pagal tai, kaip dažnai raidės yra spaudinėjamos.
Daugiau galite rasti čia
http://en.wikipedia.org/wiki/Dvorak_Simplified_Keyboard
Visa bėda, kad Dvorak klaviatūra yra angliška.
Nors vis tik būtų įdomu pabandyti.
ps. gal kas apie Dvorak klaviatūrą brukšteltų straipsnelį?
2007-10-04 | 14:22
IdeaG jau minėjo, kad prisėdus prie kito kompiuterio, tektų naudotis QWERTY išdėstymu. Tad jei tenka dažnai keisti kompiuterį, tik susidursite su nepatogumais.
2007-10-04 | 14:48
QWERTY išdėtymu nesiskundžiu, visgi pripratus rašau tikrai greitai ir rašant klavišai spaudžiami vienas po kito akimirksniu, tad nemanau, kad tam reikia revoliucijos, juo labiau, kad prisėdus prie kitos klaviatūros turėčiau nemenką galvos skausmą.
2007-10-04 | 17:23
Pawka ir IdeaG, http://lekp.info/content/view/16/30/ čia rasite konverterį, kuris pagelbės esanty prie QWERTY klaviatūros.
NePo, Dvorak užpatentuotas 1936 metais. Per tą laiką ne tik išplito ir ištobulėjo kompiuteriai, bet ir dažnai naudojami žodžiai pasikeitė…
2007-10-04 | 19:53
Pats neretai turiu persėsti prie kito kompiuterio, bet problemų renkant tekstą QWESTY išdėstymu nekyla ir diskomforto tikrai nėra.
Kas dėl Dvorak senumo tai taip: ji puikiai tinka angliškam tekstui rinkti ir dabar, nes esmė ne žodžių pasikeitime, o dviejų raidžių junginių dažnume. Pastarieji tikrai nepasikeis tiek, kad būtų verta sudaryti naują išdėstymą. Tiesa, geriau naudoti ne Dvorak dabar, o Colemak: http://colemak.com
2007-10-04 | 21:35
Hmm… aš tai pvz. su QWERTY klaviatūrą užsimerkęs laisvų laisviausiai ir net nežiūrėdamas rašau :) vava čia tai gerumas, o kam dar keisti … ;)
2007-10-05 | 14:38
O kaip LEKP su VIM’u draugauja?
2007-10-05 | 14:53
to pamastymas: reikia keistis tam, kad užsimerkęs ir nežiūrėdamas į klaviatūrą, laisvų laisviausiai galėtum spausdinti kelias valandas, nejausdamas skausmo riešuose..
Akluoju būdu klaviatūra dirbu jau gan senai, anksčiau atrodė, kad daugiau jau nebėra kur tobulėti. Tačiau kai sužinojau apie optimizuotus klaviatūros išdėstymus, supratau, kad dar yra kur tobulėti…
2007-10-07 | 12:02
Daliau, testavau, LEKP su VIM’u dirba.
2007-10-07 | 12:10
VIM programai LEKP nėra kol kas pritaikyta. Atsiradus poreikiui, galima bus viską sutvarkyti.
2007-10-07 | 22:30
VIM teksto redaktoriui buvau padaręs langmap’ą, bet kilo problemų su lietuviškom raidėm ir kabliataškiais, tai kol kas taip ir palikau… Tačiau VIM’ą galima pritaikyti LEKP išdėstymui.
2007-10-08 | 22:42
Gal viskas butu ir gerai tačiau prie kitos raidžių klaviaturos (LEKP) taip ir nepripratau. Labai viskas painu, kur yra kuri raidė.
2007-10-09 | 15:05
Rimvydai, tikriausiai nė nebandėte rimtai atsisėsti ir pradėti treniruotis su paruošta programa.
2007-10-09 | 15:39
Aiškiai, ironijos kai kurie žmonės nesupranta :) Net neabejoju, kad dirba VIM’as su LEKP, bet VIM’as pats savaime išsprendžia kai kurias problemas, kurias bandro spręsti LEKP, o tada vienintelė LEKP nauda lieka lietuvybė… Gal kokiems rašytojams ir yra naudos iš to :)
2007-10-14 | 21:55
to Dalius: kad ir kaip ten būtų, manau daugelis vis tik daugiau kaip 50% rašo normalų Lietuvišką tekstą, o ne vien tik kodą naudodamasis vim. Būtent tam reikalui LEKP labai tinka.
2007-11-26 | 1:09
O kaip priversit nešiojamų kompiuterių gamintojus pakeisti klaviatūras? Lipdukai nepadės.
Beje, apie „lepsusą“: kas bandėt ir kokia klaviatūra renkate rusiškus tekstus? Ne į temą? Pabandykit, suprasit kurlink suku. Aš tai naudoju rusų fonetinę :)
Šiaip aš už lietuvybę visom keturiom už, bet ar nepavėlavom su tuo LEKP? Nespėjo dar naujasis lietuviškas standartas įsigalioti. Situacija man primena praeito amžiaus „kadrilį“ su DOS’inėm lietuviškom koduotėm. Nors ir nežmoniškai, by tik kitoniškai. Ir kiekvienas tampo antklodę į savo pusę.
O gal prijunkim 2 klavas: vieną įprastinę, kitą „lepsusinę“? O gal dar kas sugalvos ergonomiškesnę? Jungsim trečią!
2008-05-06 | 19:37
Alan’ai, nešiojamųjų kompiuterių klaviatūras gali persidėlioti patys vartotojai. Tai nėra sudėtinga.
Koks dar naujasis lietuviškas standartas? Turi omenyje AŽERTY? Abejoju ar jis iš viso išpopuliarės, nes iš jo, mano nuomone, beveik nėra naudos.
2008-08-08 | 12:14
Man panašu, kad sudėliota klaidingai, nes dažnai spausdinamos raidės, pvz. as… yra spausdinamos mažuoju ir viduriniu tos pačios rankos pirštais. Kiek suprantu, dažnesnės raidės turėtų būti arčiau centro=spausdinamos stipresniais pirštais. Nors spausdinu dviem pirštais, mieliau jau tai daryčiau mažiau varinėdamas po klaviatūrą… Reiktų pagalvoti, ar nuosavo kompiuterio nebūtų galima persidaryti pagal savo poreikius, ir nesikankinti “kitų” kompiuteriais. Juk nebūtina ir svečiuose rašyti akląja sistema - yra raidės, QWERTY visi moka, o jeigu romanus rašai savo asmeniniu kompiuteriu, tai gali mokėti ir savo išdėstymą. Seniai seniai mokiausi programuoti, tai labai patiko rusiška klaviatūra, kurioje “goto” išdėstyta “junu”, o print irgi šalimais. Nežinau, ar tai sutapimas, bet tokios dažnos komandos tiesiog atsispausdavo vienu ypu, beveik negalvojant, kur tas ar kitas klavišas…
2008-08-16 | 10:36
Nesuprantu, kam viso šito reikia. Pakankamai greitai rašom ir su įprasta skaičių -> LT Raidžių. Nematau jokio tikslo kažką keisti, kad tipo parašytum šimtą raidžių per sekundę. Net žiauru darosi kai tiesiog daužo klaviatūras žmonės ir pridaro milijardus klaidų.
Tiesiai šviesiai pasakius visi tie straipsniai, kad ir iš kokios operos, “darykime” “programuokime” “rašykime” greičiau užknisa. Šlamštas ir tiek.
2008-08-16 | 10:57
Nežinau kodėl, bet aš greitai rašydamas klaidų nepadarau… (;
2008-08-22 | 22:36
Alright, bet nematau jokios vertės tiesiog daužyt klaviatūros.
Rašom normaliu tempu ir užtenka.
Daužydamas klaviatūra nei tu algoritmą kokį parašysi nei ką, nes vistiek arba sintaksės arba run-time klaidų pridirbsi.
2008-09-01 | 19:18
Senasis QWERTY išdėstymas buvo sukurtas, nes rašymo mašinėlės greitai susidėvėdavo. Ar tavo rašymo įrenginys mašinėlė? Ne. Todėl tau tai negalioja ir gali rašyti kokiu nori greičiu…