Kas gi yra tas ? Vaizdžiai ir trumpai tariant, - tai .NET lizdas naršyklėje (man atrodo kažkuriam žodyne mačiau, kad framework viena iš reikšmių yra lizdas). Arba galima kitaip sakyti – kadangi daug kas žino Adobe Flash (anksčiau tai priklausė Macromediai), tai vat – yra atkirtis.

Kam reikalingas ? Ogi, kad vartotojai galėtų džiaugtis gražia ir patogia programos sąsaja, kai programa veikia naršyklėje. Šią nišą bandė užimti ir Flash, tačiau bent šiuo metu Flash dažniausiai naudojama tik animuotų interneto reklamų bei video medžiagos rodymui, tuo tarpu puslapių, kuriuose vartotojo sąsaja būtų pagrįsta vien Flash technologijomis yra nykstamai mažas skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad esama niša yra įdomi tik , todėl ši kompanija skubina kaip tik gali paplitimą, vos tik spėjo išeiti 1.0, iškart pasirodė daug galingesnė 1.1 alpha, http://blogs.msdn.com tik apie tai ir kalba, kepami vienas po kito demostraciniai filmai, bandoma esamus produktus suintegruoti su naująja technologija – žodžiu bandoma užbėgti konkurentams už akių.

Smagiausia dalis, kad jau didžiąja dalimi integruotas su viena geriausių pasaulyje programavimo aplinkų – Visual Studio. Tačiau tai dar ne viskas, jausdama didėjančią vartotojo sąsajos dizaino (tiek išvaizdos, tiek funkcionalumo, lankstumo ir patogumo) įtaką programiniams produktams, sukūrė ir naują įrankių šeimą Expression, iš kurios labiausiai susijusi su dalis yra Blend, skirta vartotojo sąsajos kūrimui ir orientuota ne į programuotojus, o į dizainerius, o tai leidžia dizaineriui būti dizaineriu, programuotojui - programuotoju ir abiejų veiksmus sinchronizuoti tarpusavyje – tai ką dizaineris prisvaigsta Blend programoje, programuotojas iškart mato Visual Studio, dizaineris naudoja jam suprantamus įrankius savo programoje, programuotojas analogiškai turi savo įrankius savo programoje.

palyginimas su Flash (arba žaidimas “vieni vartai”):

  • kodas gali būti parašytas bet kuria .NET kalba (pavyzdžiui, C#, VB, Ruby, Python (tiesa, Ruby ir Python eina per DLR) ir kt.) - vadinasi greičiausiai nereikės mokintis papildomos – ActionScript, kurios panaudojimo sritis siauresnė nei .NET kalbų (čia aktualu tuo atveju, kai nemoki nei vienos programavimo kalbos;
  • Iki ActionScript 3.0 kodas buvo sunkiai atskiriamas nuo dizaino;
  • Daug daug geresnė aplinka programavimui – daug protingesnis kodo redaktorius, daug didesnės klaidų ieškojimo (debug) galimybės;
  • CLR palaikomų kalbų galimybės daug didesnės nei ActionScript;
  • palaiko pilno ekrano rėžimą;
  • UI yra tekstiniam formate – gerokai lengviau redaguoti/pakartotinai naudoti fragmentus ir panašiai;
  • Flash nesinchronizuoja kadrų su laiku (nebent naudojami tušti MP3), todėl 3 sekundžių animacija priklausomai nuo kompiuterio, jo užkrautumo ir pan. gali tęstis nuo 2 sekundžių iki 6 ir panašiai;
  • Video formatai – Flash (paskutinis) naudoja Sorenson’s H.263 uždarą formatą, taip pat didžioji dalis naudojamų garso suspaudimo formatų taip pat uždari (išskyrus MP3 ir ADPCM, kurio niekas nenaudoja dėl prastų suspaudimo rezultatų), tuo tarpu naudoja industrinio standarto VC-1 video formatą, taip pat palaiko WMV ir WMA, kuriems yra nemokamas paruoštas SDK, taigi galima suspausti šiais formatais savo turimą informaciją paties pasirašytomis priemonėmis (automatiškai dėl atvirumo ir kitų prirašytų priemonių daugiau);
  • Galima nesunkiai panaudoti desktopinių aplikacijų kodo klases programose, kas nelabai įmanoma Flash atveju, nes paprasčiausiai niekas nerašo desktopinių aplikacijų su ActionScript;
  • Labai nedaug yra tikrų ActionScript programuotojų, kurie supranta ką daro, o ne tik kopijuoja įklijuoja kodo gabaliukus iš interneto, todėl sudėtingesnei problemai gauti sprendimą forumuose yra pakankamai sudėtinga (ypač, jeigu kalbam apie internetines paslaugas (webservices), duomenų bazes);
  • Atviras kodas. Taip taip, ir atviras kodas. Jau dabar kas netingi gali dekompiliuoti .NET bibliotekas (kam neteko dekompiliuoti .NET bibliotekų ir kas mano, kad galima dekompiliuoti ir Adobe kodą – tai du skirtingi dalykai, nes .NET dekompiliuotą kodą žmogus gali lengvai suvokti ir skaityti, žinoma jeigu nebuvo taikomos apsauginės priemonės (.NET karkaso atveju jos taikomos nebuvo)), o kartu su Visual Studio 2008 bus standartiškai duodamas .NET karkaso išeities kodas, todėl klaidų ieškojimo (debugging) procesas bus dar paprastesnis.

Kadangi paprastai straipsniai apie produktus susilaukia audringos open source ir antiMicrosoft judėjimų reakcijos, norėčiau paprašyti prieš “fleiminant” pagooglinti ir objektyviai rašyti pastabas; kad ima pinigus už produktus visi žinom ir taip, kad yra blogis – čia yra subjektyvi nuomonė, kurią sunku pagrįsti argumentais, taigi lauksiu konstruktyvių pastebėjimų. Be to, nesu darbuotojas, nemokėjo pinigų už šito straipsnio rašymą ir į žvelgiu objektyviai (mano kritikos galima rasti čia: http://www.blogas.lt/dziedrius/302079/pirmi-ispudziai-su-silverlight.html.

Panašūs straipsniai


“Kas per lizdas, tas Silverlight?” komentarų: 8

  1. Dalius

    Man SilverLight įdomus tik tiek kiek naudojamas su Python’u. Susinstaliavau, pažaidžiau, neveikia, LŪŽTA (tiek IE, tiek Firefox). Tegu dar patobulėja paauga, gal kada ir bus verta naudoti.

    O dėl objektyvumo keletą pastabų:
    * bet kuria kalba, kol tai yra .NET ;-) (nepamenu, kur šitą joke’ą girdėjau)

    * „Silverlight palaiko pilno ekrano rėžimą;“ Labai norint ir su flash’u tai įmanoma.

    * „WMV ir WMA, kuriems yra nemokamas Microsoft paruoštas SDK, taigi galima suspausti šiais formatais savo turimą informaciją paties pasirašytomis priemonėmis “ - SDK nėra specifikacija. Todėl šis argumentas niekinis.
    * „Galima nesunkiai panaudoti desktopinių aplikacijų kodo klases Silverlight“ - man atrodo tas nesunkiai, gali skaudėti ;-) Nes silverlight’o aplinka dėl saugumo apkarpyta kaip reikalas.
    * „Atviras kodas. Taip taip, Microsoft ir atviras kodas.“ - vėlgi meluoji (bet tikriausiai dėl to nesi kaltas). Atviras kodas nėra, kurį galima tik skaityti, atviras kodas yra tas, kurį galima ir keisti. Kiek žinau vienintelė Microsoft’inė licenzija, kurią galima vadinti Atviro Kodo (patvirtinta OSI) yra ta, kuri dengia IronPython. Čia smulkmenos, bet svarbios smulkmenos. Taigi mažai čia naudos iš to atvirumo. Yra, bet per mažai.

    P.S. Reakcijos sulaukia ne Microsoft’o straipsniai, o tai kaip jie parašyti.

  2. baltas

    as suprantu kad konkursa remia micros~1, taciau jei jau i vienus vartus prasideda muilas, tai gerbiameji, keiskit konkurso uzduoti is “straipsniu” i “pasakas” arba “svajones”..

    tuo labiau - jei jau medziagoje lyginami konkurentu produktai, tai rasytojas galetu buti protingesnis nei tiesiog saliskos informacijos vertejes ir siokio tokio supratimo apie technologijas vis tik reiktu.

    siuo atveju straipsnyje kruva _formaliu_ klaidu.

    * silverlight reikia lygint ne su “adobe flash”, o su adobe flash platforma. ir pagal darbo principus “adobe flex” produktas yra tai i ka taiko silverlight aplikaciju kurimas.

    * opensource. adobe flex3 sdk yra realus OPENSOURCE projektas. eikit i labs.adobe.com ir susipazinkit su moxie. tuo tarpu “kas netingi gali dekompiliuoti” procesa vadinti opensource gali tik visiski diletantai.

    * desktopiniu aplikaciju klasiu panaudojimai. o gal naudokit tiesiog C/C++ flashe?
    http://blip.tv/file/408241

    * video. h.263 kodekas flashe yra nuo 2002 metu (flash mx). 2005 isleistas flash8 palaiko ON2 VP6 formata kuris savo laiku buvo pranasesnis uz windows media v9. tuo tarpu paskutines flash player versijos- groja atviro standarto h.264 failus net nevilktus i flv formata. galit imti nuo h264 quicktimo iki hd-dvd streamo ir transliuoti per flash playeri.

    * kadru ir laiko sinchronizavimas. flash mx ir 2002 metu niuansai. nuo actionscript 2.0 yra pilna kontrole tiek kadrams laike, tiek nuo event listeneriu ir t.t.

    * UI tekstiniam formate. apie ‘mxml’ formata naudojama adobe flex ryskiai neteko girdeti..

    * pilno ekrano rezimas. seniausiai ta funkcija flash playeryje ir actionscripte yra. jau nekalbant apie adobe air platforma desktopines aplikacijas rasyti su actionscript.

    * kodo atskyrimas nuo dizaino. tos pacios issilavinimo spragos - gal nemaisom ‘adobe flash pro’ dizaineriams ir multimedijos kurimo, nuo ‘adobe flex’ ria programuotojams?

    apie saliskus komentarus kad nera tikru actionscript programuotoju ar programavimo aplinka bloga (adobe flex yra parasytas ant populiariausios eclipse platformos) ar kaip sudetinga sia kalba ka nors realizuoti sudetingesnio - nelabai yra ka komentuoti. blogam sokejui…

  3. kik

    Propoganda yra tada kai nėra kritikos ir tai atrodo taip, kad tai būtų super tobula (per daug išaukštinta), anuose straipsniuose kaip tik visiškai nebuvo kritikos lyg microsoft produkte nebūtų nė vienos klaidos, viskas būtų tobula, viskas greitai veiktų - lyg microsoft produktai veiktų taip, kad ant 10 MHz kompo galėtum normaliai word’u dirbti, taip nėra, reikia šiuolaikinio kompo (nes būtinai turi įsidiegti pas save dabar sukurtą produktą - kuriame pilna nereikalingų dalykų ir neoptimizuotų dalykų ir pan.). Linux’e irgi lėtai dirba OpenOffice, bet čia jau kita problema pas juos. Kalbu palyginimu, nes manau taip bus aiškiau ką turiu omenyje… Tavo straipsnį įvertinau 5 - aukščiausiu balu, manau šaunus straipsnis su truputį kritikos :) Sėkmės kuriant kitus straipsnius. Beje dabar žiūriu seka daug microsoft tema straipsnių, linux’istai neatsilikit ir kažkokį pamokantį straipsnį paskelbkit…

  4. noTime

    Šitas MS reikalas kala į klyną. Ne aukščiau. Čia straipsnis ar reklaminis lankstinukas? Daug daug geresnė aplinka (kuo?), daug protingesnis redaktorius (mąsto už programuotoją?), gerokai lengviau redaguoti (taip, Flash redagavimo procesas yra sudėtingumo įsikūnijimas). Kaip pastarieji komentatoriai pastebėjo, pusė punktų šitame “straipsnyje” yra nepagrįsti. Dedu didelę riebią žvaigždę.

  5. Criminal

    Na, tai nenuostabu, kad seka straipsniai, susiję su MS: juk atskiras prizas yra už geriausią straipsnį .NET srityje, tad ir taikos daugelis į jį…

  6. Giedrius

    Siaip straipsni rasiau ne konkursui, o tiesiog prie sergejaus straipsnio apie silverlight kazkas klause kam tas silverlight apskritai reikalingas, tai paemiau ir palyginau nezinoma produkta su zinomu produktu.
    notime>
    Daug daug geresnė aplinka (kuo?) gi parasyta “Daug daug geresnė aplinka programavimui – daug protingesnis kodo redaktorius, daug didesnės klaidų ieškojimo (debug) galimybės”. Kalbama apie Adobe Flash action script redaktoriu ir Visual Studio, kiek suprantu komentaras is programuojancio php, tai pasakysiu jam zinomais produktais - Visual Studio lyginti su Flash Action Script editorium tai tas pats kas lyginti Zend Studio su notepadu.
    >daug protingesnis redaktorius (mąsto už programuotoją?). Tikiu, kad nenaudojant eclipse ar visual studio sunku isivaizduoti, ka reiskia protingas ide, siulau padaryti eksperimenta - yra trecios salies sukurtas produktas, igalinantis programuoti php naudojant visual studio http://www.jcxsoftware.com/vs.php, vat pabandykit kelias dienas ir aprasykit ispudzius straipsnyje, tada ir padiskutuosim kas ir kaip

  7. Evio

    O ar matei Flex kodo redaktoriu? Flex redaktorius pakurtas ant eclipses, tai manau tikrai prilygsta Visual’ui, nes klaidos randomas tiesiog rasant koda.

  8. neworld

    o eclipse yra labai riebi programa (kaip ir zend studio), todėl ant mano pc jinai vos vos velkasi. Visual studio express daug smagiau juda. Tačiau man flex labiau patinka, nes dykai gali gauti visus įrankius kad galėtum kažką sukurti (http://osflash.org/). O kad silverlight galėtum kažką sukurti, jau reikia pirkti windows. Labai abejoju ar linux’ui yra sukurta kokių nors geresnių įrankių.

    Nors įgyvendinti silverlight projektai atrodo geriau: http://www.mono-project.com/Companies_Using_Mono

Rašyti komentarą

Jūs privalote prisijungti jeigu norite rašyti komentarą.